vasario 16 Eigirdžiai

View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleria1a20323523

Adventas kviečia ramybei ir apmąstymams

Dienos trumpėja ir tirpsta lyg vaškas. Nuimtas derlius, ruduo su savo spalvomis jau praeity. Dienos tamsios ir niūrios. Mes ieškome šilumos ir saugumo. Tamsus pasaulis laukia, kada iš aukštybių atsklis šviesa, kada meilė kūdikio pavidalu nužengs į žemę. Advento išgyvenimas yra sielos atgaivos laikas ir ypatinga kelionė. Ją reikia keliauti drauge su savo artimaisiais, mums brangiais žmonėmis.

                     Tikybos mokytoja Virginija Vaidvilienė pakvietė mūsų mokyklos bendruomenę pinti adventinio vainiko. Mokytoja kvietė apmąstyti prabėgusių metų džiaugsmus ir rūpesčius, paaiškino vainiko ir jo puošimo prasmę, mokyklos direktorė uždegė pirmąją - Pranašų žvakę. Kasdien mokiniai su mokytojais tiesina kelius Jėzaus atėjimui, kas rytą skaitydami Advento skaitinius. Kaip vieninga šeima popietėje ,,Prie balto Kūčių stalo“ linkėsime vieni kitiems palaimingo Dievo laiko.


 

View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleria7bcde35834

Atgiję piliakalniai kviečia pažinti tautos šaknis… (integruota dailės, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos pamoka - išvyka)

      Kalvota, ežeringa Žemaitija graži savo gamtovaizdžiu, turtinga savo istorija, o legendos, padavimai apie ją seni kaip sudūlėję raganų kaulai… Ypatingi Žemaitijos piliakalniai - baltų kultūros, valstybės simbolis,  įkvėpimo šaltinis.  Mes, 5-6 klasių mokiniai, dailės ir geografijos mokytoja A.Bagužienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V.Leipuvienė, š.m. lapkričio 24 saulėtą rudens dieną stabtelėjome tik ant keturių piliakalnių, kurie taip vilioja savo paslaptimi, atspindinčia Lietuvos galybe, ir leidžia pažinti mitologiją ir tautosaką kaip tautos kultūros ištakas. Pirmiausia aplankėme Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnį – tai tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primenanti mūsų ainių – baltų šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Netoli šio piliakalnio stūkso Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui. Labiausiai mokinius sužavėjo Moteraitis, kuris pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes... Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš jo silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kelionę baigėme ant laukų, kalnų ir girių karalienės Šatrijos. Čia apėjome piliakalnį aplinkui ir išmatavome žingsniais, tuomet lipome ant Šatrijos, gražėjomės, žavėjomės su nuostaba gražiu gamtovaizdžiu, skaitėme padavimus, analizavome iliustracijas…Nors ir pavargę nuo kopimo, bėgimo į piliakalnius, džiaugėmės tarsi iš praeities sugrįžusia piliakalnių dvasia, galimybe, kur bepasisuksi, vis kokį "milžiną" pamatyti - Sprūdę, Girgždūtę, Moteraitį... Tad, stovint ant Šatrijos ir žvelgiant į tolį, nėra teisingesnių ir gražesnių žodžių apėmusiam jausmui nusakyti, kaip poeto E.Mieželaičio: ,,Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių, bet nuo šio kalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius…”


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V. Leipuvienė

 


 

Atgiję piliakalniai kviečia pažinti tautos šaknis… (integruota dailės, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos pamoka - išvyka)

      Kalvota, ežeringa Žemaitija graži savo gamtovaizdžiu, turtinga savo istorija, o legendos, padavimai apie ją seni kaip sudūlėję raganų kaulai… Ypatingi Žemaitijos piliakalniai - baltų kultūros, valstybės simbolis,  įkvėpimo šaltinis.  Mes, 5-6 klasių mokiniai, dailės ir geografijos mokytoja A.Bagužienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V.Leipuvienė, š.m. lapkričio 24 saulėtą rudens dieną stabtelėjome tik ant keturių piliakalnių, kurie taip vilioja savo paslaptimi, atspindinčia Lietuvos galybe, ir leidžia pažinti mitologiją ir tautosaką kaip tautos kultūros ištakas. Pirmiausia aplankėme Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnį – tai tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primenanti mūsų ainių – baltų šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Netoli šio piliakalnio stūkso Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui. Labiausiai mokinius sužavėjo Moteraitis, kuris pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes... Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš jo silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kelionę baigėme ant laukų, kalnų ir girių karalienės Šatrijos. Čia apėjome piliakalnį aplinkui ir išmatavome žingsniais, tuomet lipome ant Šatrijos, gražėjomės, žavėjomės su nuostaba gražiu gamtovaizdžiu, skaitėme padavimus, analizavome iliustracijas…Nors ir pavargę nuo kopimo, bėgimo į piliakalnius, džiaugėmės tarsi iš praeities sugrįžusia piliakalnių dvasia, galimybe, kur bepasisuksi, vis kokį "milžiną" pamatyti - Sprūdę, Girgždūtę, Moteraitį... Tad, stovint ant Šatrijos ir žvelgiant į tolį, nėra teisingesnių ir gražesnių žodžių apėmusiam jausmui nusakyti, kaip poeto E.Mieželaičio: ,,Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių, bet nuo šio kalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius…”

 


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V. Leipuvienė

Prisijunk prie mūsų!

Dabar naršo

We have 13 guests and no members online