View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleria7bcde35834

Atgiję piliakalniai kviečia pažinti tautos šaknis… (integruota dailės, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos pamoka - išvyka)

      Kalvota, ežeringa Žemaitija graži savo gamtovaizdžiu, turtinga savo istorija, o legendos, padavimai apie ją seni kaip sudūlėję raganų kaulai… Ypatingi Žemaitijos piliakalniai - baltų kultūros, valstybės simbolis,  įkvėpimo šaltinis.  Mes, 5-6 klasių mokiniai, dailės ir geografijos mokytoja A.Bagužienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V.Leipuvienė, š.m. lapkričio 24 saulėtą rudens dieną stabtelėjome tik ant keturių piliakalnių, kurie taip vilioja savo paslaptimi, atspindinčia Lietuvos galybe, ir leidžia pažinti mitologiją ir tautosaką kaip tautos kultūros ištakas. Pirmiausia aplankėme Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnį – tai tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primenanti mūsų ainių – baltų šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Netoli šio piliakalnio stūkso Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui. Labiausiai mokinius sužavėjo Moteraitis, kuris pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes... Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš jo silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kelionę baigėme ant laukų, kalnų ir girių karalienės Šatrijos. Čia apėjome piliakalnį aplinkui ir išmatavome žingsniais, tuomet lipome ant Šatrijos, gražėjomės, žavėjomės su nuostaba gražiu gamtovaizdžiu, skaitėme padavimus, analizavome iliustracijas…Nors ir pavargę nuo kopimo, bėgimo į piliakalnius, džiaugėmės tarsi iš praeities sugrįžusia piliakalnių dvasia, galimybe, kur bepasisuksi, vis kokį "milžiną" pamatyti - Sprūdę, Girgždūtę, Moteraitį... Tad, stovint ant Šatrijos ir žvelgiant į tolį, nėra teisingesnių ir gražesnių žodžių apėmusiam jausmui nusakyti, kaip poeto E.Mieželaičio: ,,Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių, bet nuo šio kalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius…”


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V. Leipuvienė

 


 

Atgiję piliakalniai kviečia pažinti tautos šaknis… (integruota dailės, lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos pamoka - išvyka)

      Kalvota, ežeringa Žemaitija graži savo gamtovaizdžiu, turtinga savo istorija, o legendos, padavimai apie ją seni kaip sudūlėję raganų kaulai… Ypatingi Žemaitijos piliakalniai - baltų kultūros, valstybės simbolis,  įkvėpimo šaltinis.  Mes, 5-6 klasių mokiniai, dailės ir geografijos mokytoja A.Bagužienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V.Leipuvienė, š.m. lapkričio 24 saulėtą rudens dieną stabtelėjome tik ant keturių piliakalnių, kurie taip vilioja savo paslaptimi, atspindinčia Lietuvos galybe, ir leidžia pažinti mitologiją ir tautosaką kaip tautos kultūros ištakas. Pirmiausia aplankėme Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnį – tai tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primenanti mūsų ainių – baltų šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Netoli šio piliakalnio stūkso Sklepkalnis, anot tyrinėtojų, – senojo politinio-administracinio centro kulto vieta (alkakalnis), kurį galima priskirti kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui. Labiausiai mokinius sužavėjo Moteraitis, kuris pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes... Piliakalnio pavadinimas kildinamas iš jo silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kelionę baigėme ant laukų, kalnų ir girių karalienės Šatrijos. Čia apėjome piliakalnį aplinkui ir išmatavome žingsniais, tuomet lipome ant Šatrijos, gražėjomės, žavėjomės su nuostaba gražiu gamtovaizdžiu, skaitėme padavimus, analizavome iliustracijas…Nors ir pavargę nuo kopimo, bėgimo į piliakalnius, džiaugėmės tarsi iš praeities sugrįžusia piliakalnių dvasia, galimybe, kur bepasisuksi, vis kokį "milžiną" pamatyti - Sprūdę, Girgždūtę, Moteraitį... Tad, stovint ant Šatrijos ir žvelgiant į tolį, nėra teisingesnių ir gražesnių žodžių apėmusiam jausmui nusakyti, kaip poeto E.Mieželaičio: ,,Šitas kalnas ne pats aukščiausias žemėje – yra ir aukštesnių, bet nuo šio kalno gali apžvelgti labai tolimus mūsų pačių gintarinius akiračius…”

 


Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja V. Leipuvienė

View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleria97c63405f8

Artėja Visų Šventųjų ie Vėlinių šventė. Mokyklos 3, 4, 7, 8 klasės mokiniai su tikybos mokytoja Virginija Vaidviliene aplankė miestelio kapines, pasimeldė už visus mirusiuosius, sutvarkė kunigų kapelius, uždegė atminties žvakutes ant senų, apleistų kapų. Tegu Vėlinių dieną nelieka nė vieno kapelio be švieselės.


 

View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleriadd79aaf77e

Vaižganto skaitymai...

      

         2019 – ieji paskelbti Juozo Tumo–Vaižganto metais. Minint 150 – ąsias rašytojo gimimo metines Eigirdžių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja V. Leipuvienė ir bibliotekininkė A. Žitaveckienė rugsėjo 23 dieną surengė Vaižganto tekstų skaitymus. Kaip Vaižganto laikais gyvenę žmonės skubėdavo klausytis jo pamokslų, taip šį saulėtą rudens rytą   5 – 8 klasių mokiniai skubėjo į Eigirdžių pagrindinės mokyklos salę skaityti ir klausytis J. Tumo – Vaižganto kūrybos. Mokiniai žavėjosi be galo vaizdinga ir gražia kūrinių kalba, dvasinėmis veikėjų vertybėmis... Klausydamiesi suprato, jog Vaižganto žodžiai, parašyti prieš daugelį metų, artimi mums ir šiandien auginant save kaip asmenybę, kaip kilnų žmogų... Jo tekstuose atrandame šviesių žmonių paveikslus, jų likimus, pakilimus ir nuopuolius, gamtos vaizdus, kaip pats rašytojas teigė: ,,Lietuvą ir lietuvius mylėjau, bet sentimentus jiems jau iškalbėjau savo raštuose – prašom pasiskaityti ir bus vis tiek, ar aš tebesu, ar nebesu...“

Lietuvių kalbos mokytoja V. Leipuvienė


 

 

View the embedded image gallery online at:
https://eigirdziumokykla.lt/index.php/en/#sigProGalleria859725ae49

Birželio 14d. visa Lietuva mini Gedulo ir Vilties dieną, kai įvyko pirmieji, Sovietų valdžios suorganizuoti, masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą.

Mūsų mokykla kiekvienais metais prisijungia prie Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuojamos Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos paminėjimo Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose bei kitose švietimo institucijose. Šiais metai buvo pasiūlyta pilietinė iniciatyva „ Tremties vaikų žaislai“.

Mokiniai aktyviai įsijungė į akciją. 5 ir 6 klasių mokiniai gamino žaisliukus iš įvairių skiaučių, šakelių, šieno, kokius gal būt gamino tremtyje buvę vaikai. 7 ir 8 klasių mokiniai kartu su dailės mokytoja R. Gustienė piešė piešinius, kuriuose irgi vaizdavo tremties vaikų žaislus.

Pamokoje, skirtoje paminėti Birželio 14d., dalyvavo visa mokyklos bendruomenė. Mokiniais skaitė tremtinių prisiminimus, eilėraščius, žiūrėjo dokumentinį filmą „Ledo vaikai“ bei diskutavo apie tremties vaikų išgyventus sunkumus, išsaugotas vertybes.


 

Prisijunk prie mūsų!

Dabar naršo

We have 15 guests and no members online